Marianne Fredriksson. Simonas ir ąžuolai.

Fredriksson M. (2004). Simonas ir ąžuolai. Vilnius: Alma littera, 344 p.

Iš karto pasakysiu, kad tai nebus mano mėgstamiausia knyga. Nes knygų apie jaunuolio tapimą vyru parašyta ne viena. Tai gera tema kiekvienam autoriui, nebloga ir skaitytojui. Tiesiog perskaičius kelias knygas ta tema, jos tampa bauginančiai panašios: šiek tiek kitoks berniukas, nelabai pritampantis prie bendraamžių, netikėti jo meniniai sugebėjimai, pirma meilė ir gyvenimo kelio pasirinkimas. Ką čia įpatingo ir sugalvosi… Tačiau knyga nėra paprasta, nes kaip  sakė jos veikėjas Rubenas „Niekas nebūna paprasta“.

Ji ypatinga pasakojimo stiliumi. Man patiko ramus ir lėtas pasakojimas, supintas su tikrais istoriniais įvykiais, pagal kuriuos buvo nesunku atspėti pasakojimo laiką. Visi veikėjai labai ryškus, neabejingi juos supantiems įvykiams, jautrūs.  Daug dėmesio skiriama jų vidiniams išgyvenimams, nuojautoms, sapnams. Vietomis atrodė, kad pavadinimas visai neatitinka knygos turinio, nes pagrindinis veikėjas joje toli gražu ne Simonas. Tai ir Isakas, ir Karina, ir Rubenas… O ąžuolai visai pradingsta sapnuose ir vizijose. Ir sugrįžta tik knygos pabaigoje.

Nors „Ana, Hana ir Johana“ patiko labiau, mielai perskaičiau ir šį M. Fredriksson romaną.

Knyga visiems Marianne Fredriksson gerbėjams.