Chiew-Siah Tei. Šokančių žuvų trobelė

Perskaičiau romaną apie šeimą, pareigą, tradicijas ir pažangą XIX amžiaus Kinijoje, išgyvenančioje didžius kultūrinius ir istorinius pokyčius.

Šiaip nesu knygų apie Rytus didelė mėgėja, nežavi ta paslaptinga kultūra ir ašaringos istorijos apie beteises moteris.

Pasakojimas labai paprastas, tačiau jis iš karto įtraukia. Ir sužinai, kad Kinijoje teisių neturėjo ne tik moterys, bet ir vyrai. Vos gimusio berniuko likimas suplanuotas – jis bus mokytas vyras ir jam parenkamas mandarino, imperatoriaus valdininko, likimas. Tiesa, iš pradžių labai erzina pasakojimas esamuoju laiku. Atrodo, kaip adaptuotas pradinukams. Tačiau pamažu pripranti. Pasakojimas lėtas, kaip ir arbatos gėrimo ceremonija. Nors įvykiai anaiptol nelėti ir net nepajunti, kaip perskaitai visą knygą…

Beje, besitikintiems ką nors daugiau sužinoti apie tuos didžius Kinijos kultūrinius ir istorinius pokyčius teks nusivilti, viskas sukasi apie pagrindinį herojų Mingžį, o jis tais įvykiais beveik nesidomi. Būsimasis mandarinas labai jau romantiškos ir jautrios sielos, jam užtenka matomos neteisybės ir senelio rūmuose. Ir tik mokytojo sielvartas šiek tiek praplėčia jo akiratį:

– Kaip ketinate laikyti egzaminus, jei nebeliko Kinijos?

Vogčia žvilgtelėjęs į mokytoją Mingžis pastebi pilnas ašarų jo akis. Mingžį išpila prakaitas, jis pajungta, kaip ima degti visas kūnas, o gyslose užverda kraujas. Mingžis įsivaizduoja išniekintos Kinijos žemėlapį, suteptą krauju, sudraskytą į gabalus ir išrašinėtą nepažįstamais rašmenimis.

Pabaiga nuvilia. Tiesa, nereikia pamiršti, kad aprašoma XIX a. pabaigos Kinija, o tuomet galiojo dviejų tūkstančių metų senumo konfucianizmo taisyklės. Gerai, kad nesusiviliojau Vagos akcijomis, o radau knygą bibliotekoje.

Knyga, mėgstantiems romantiškus herojus ir rytietiškas istorijas.

——————–
Įvertinimas: *
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).

Reklama