Debra Dean. Leningrado Madonos.

Iš karto pagalvojau, kad man ši knyga nepatiks. Na, manau, kad apie Rusiją geriausiai rašo patys rusai, apie Ameriką amerikiečiai, o apie Lietuvą geriausiai išmano patys lietuviai. Bet knyga nėra didelė, ją galima greitai perskaityti…

Perskaičiau. Gal ir nieko.

250 g. duonos per dieną. Ar įmanoma įsivaizduoti šiais visuotinio akcijinio-maksiminio pirkimo laikais? Skaičiau ir bandžiau įsivaizduoti, kaip tą Leningrado blokadą reikėjo išgyventi. Ir nors šią istoriją daugelis mano amžiaus žmonių žino nuo mokyklos spaliukų – pionierių laikų, ji tikrai sunkiai suvokiama protu.

Knyga įdomi dar ir tuo, kad pasakojama apie meną. Apie Leningrado Ermitažą. Ermitažo darbuotojai ne tik stengėsi išgyventi patys. Jie stengėsi išsaugoti ir meną. Stengėsi išlaikyti jį savo atmintyje. Perteikti savo atsiminimus kitiems. Nors ir sunku įsivaizduoti  šimtus salių, iš kurių išnešti paveikslai, bet pamažu eini per Ispanų prošvaistės, Prancūzijos meno, Rembranto, Sneiderso, Majolikos, Rubenso, per šimtus kitų salių, kurios neturi vardų, o  tik numerius.

Knyga liūdna, bet senatvė tikriausiai retai kada būna džiaugsminga. Kelios ištraukos čia.

——————–
Įvertinimas: **
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).

Reklama

Įrašo “Debra Dean. Leningrado Madonos.” komentarai: 2

  1. ***
    po šios knygos labai noriu pamatyt Sankt Peterburgą ir Ermitažą

Komentavimo galimybė išjungta.