Jonas Strielkūnas. ***

Tavo vardą rašau
Ant šerkšnotų miškų.
Prisimink ir pašauk
Sutartuoju laiku.
Žengia briedžiai giria
Iškilmingai, lėtai.
Ir šviesiam vakare
Atsispaudžia daiktai.
Viskas lieka gyvent
Širdyje, atminty.
Ir maldauju tave:
Nebebūkim šalti.
Nebebūkim, prašau,
Nei pikti, nei žemi.
Prisimink ir pašauk,
Jei tiki dangumi,
Jei tiki ta giria,
Seno briedžio ragu,
Jei ir tau vakare,
Sniegui šviečiant, ilgu.
O platumas žiemos!
Ir nė balso aplink.
Amžinybės namuos
Tu mane prisimink,
Tylutėliai pašauk
Pro gaudimą laikų.
…Vien tik vardą rašau
Ant šerkšnotų miškų.

1969