Jonas Strielkūnas. Aš gyvenau tada prie jūros.

Aš gyvenau tada prie jūros,
Ir lango stiklą vėjas plakė.
Ir ant medinio seno stalo
Vidurnaktį virpėjo žvakė.

Aš kažin ką rašiau per naktį.
O už langų pagairėj vėjo
Kažkas – lyg medis, lyg šešėlis,
O gal ir moteris stovėjo.

Kažkas norėjo man padėti,
O gal tiktai pastogės geidė.
Bet skelbė užrašas ant durų,
Kad svečiui draudžiama užeiti.

Aš gyvenau tada prie jūros.
Į langus šaltas vėjas pūtė.
Ir aš galvojau, kad geriausia
Poetui šitokioj vienutėj.

Ir nejutau, kad, man užmigus,
Kai mėnuo iriasi prieš vėją,
Kažkas prie rankraščių palinkęs
Raides po vieną lupinėja.

Tik rytą, radęs tuščią lapą,
Stebėdavaus: „O kurgi eilės?“
Ir žengdavo diena per slenkstį
Pilna negailestingos meilės.

Aš gyvenau tada prie jūros…

1980-1982

Reklama