Fransis Bret Hartas. Gabrielis Konrojus

Kartais taip labai užsinoriu dar kartą perskaityti Tris muškietininkus, Sidarbro ežero turtus, Kapitono Granto vaikus,  Harką arba Raitelį be galvos. Netgi, manau, kad tikrai sugebėčiau rasti laiko. Tačiau neskubu… šiek tiek bijau nusivilti, kad nebebus taip labai įdomu kaip vaikystėje.

O su ta knyga surizikavau.

Labai gerai prisiminiau jos pirmą skyrių, bet niekaip neįstengiau prisiminti, kaip ten viskas buvo toliau. Vis man ji užkliūdavo po ranka ir nedavė ramybės. Tai greitai ėmiau ir perskaičiau.

Istorija yra apie aukso ieškotojus Amerikoje, kažkur 1853 m. Tiksliau pagrindinio veikėjas yra aukso ieškotojas, o veiksmas rutuliojasi visai apie kitus dalykus. Daugiausia įdomumo pirmajame skyriuje, gal todėl jis man taip ilgai ir išliko atmintyje. O toliau visoje gana storokoje knygoje vyksta veikėjų tapatybių praradimai-atradimai, dingimai-atsiradimai. Skaityti buvo tarpais nuobodu, tarpais įdomu. Ir apie tuos aukso ieškotojus kažkaip taip mažai sužinojau. Kažkokia jau nebeaktuali knyga ir tiek. Ką čia daugiau ir pridurti.

Tiesiog nelabai, gerai kad baigiau, daugiau savo įdomiųjų vaikystės knygų nebeskaitysiu, nebe tas skonis (na, galbūt, kokį Žiulį Verną, kada nors).

——————–
Įvertinimas: *
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).