John Irving. Vandens metodas

Paskutiniu metu skaitau tokius laisvalaikio skaitinius, kaip šis, ir galvoju, kam iš vis rašyti, leisti ir gadinti akis skaitant tokias knygas. Na, rašyti gal autoriui ir įdomu (tobulėja įgūdžiai, vėliau parašo geresnių veikalų), bet kam įdomu jas skaityti…

Gal kam ir įdomu. Man tai ne.

Bet būdama optimiste, visada ieškau ko nors teigiamo, radau šio to gero ir šioje knygoje.

Ne mums vieniems dabar sunkūs laikai. Sunkūs laikai buvo netgi Amerikoje, tiesa, apie kokius maždaug 1969 m. ir tai tik mokslinį darbą dirbantiems žmonėms (tokiems kaip Tramperis). Daug kam gal pravers 8 skyriuje laiškai kreditoriams, gal kas pritaikys kaip pavyzdį :).

Kartais gali pasisekti ir ne mums:

„Drauge patraukėme taku nuo valčių namelio aukštyn į namus, žengdami iš karto per dvi akmens pakopas. Pajutau, kaip kyštelėjai pinigus man į užpakalinę kišenę. Ir prisiminiau tavo pliką užpakalį kadaise mėnesienoje ant šitų akmens plokščių, kai gulėjai ant pilvo, Kutai, ir dainavai, nes iš girtumo nebepastovėjai ant kojų. Su tavimi buvusi mergina – viena iš tų dviejų, kurias „pakabinome“ sunkvežimių aikštelėje Vest Bate – vilkosi maudymosi kostiumėlį, jai viskas buvo įkyrėję, nes jau seniai mėgino nutempti tave į namą, į jo didįjį miegamąjį. Aš su savąja buvau puikiai įsitaisęs valčių namelio pastogėje.
Žiūrėjau į tave, besidarkantį pievelėje, Kutai, gulėjau patenkintas savimi, ne per daug girtas dulkintis, ir, pamenu, galvojau pats sau: vargšas Kutas niekada nesusiras merginos.
Ką gi, Kutai, anuomet, pasirodo, klydau.“

Visi tėvai trokšta stebuklų savo vaikams:

„Tramperis troško Kolmui tikro Mobio Diko. Jeigu būtų galėjęs rinktis, kokį padaryti stebuklą, tai šitai ir pasirinktų: kad subanguotų įlankos vandenys, imtų kurtinamai šaižiai klykti virš galvos besisukančios žuvėdros ir iš gelmių iškiltų Didysis Baltasis Banginis, kad jis šokinėtų lyg milžiniškas upėtakis, taškytų purslų lietumi juos abu, sustingusius ant prieplaukos iš pagarbios baimės, kad Mobis Dikas vartytų didžiulį savo kūną vandenyje, rodydamas jiems randus, senus harpūnus ir visą kitą (bet saugotų Kolmo akis nuo blogojo Ahabo, ištrėkšto ant jo šono), o tada apsigręžtų ir leisdamas vandens čiurkšles išnyktų jūroje, palikęs jiems prisiminimą.“

„Geroje draugijoje visaip gerai“ rašoma knygoje. Bet nebūtinai gero rašytojo knyga turi patikti, tuo labiau, jei ji, kaip rašoma tik antroji rašytojo knyga, sukurta jam esant dvidešimt devynerių.

——————–
Įvertinimas: *
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).

Įrašo “John Irving. Vandens metodas” komentarai: 2

  1. Nors Irvingo kai kurios knygos, man tiesiog lemtingos ir nepakartojamos, bet ši… ne duok tu Dieve 😀

  2. Man visai patiko, bet sutikčiau su įvertinimu – vienkartinė. Tokia ji apie nieką. Kai neturi ką veikti ir nieko rimto nesinori skaityti.

Komentavimo galimybė išjungta.