Ferencas Mora. Stebuklingi kailinukai

Kartais būtinai paskaitau ir tokių knygų… Stebuklingų… O kadangi šiais laikais beveik viską galima rasti internete, tai radome ir šią stebuklingą vengrų rašytojo knygą.

Sunku būtų pasakyti, ar ji būtų įdomi dabartiniams vaikams. Bet man ji be galo įdomi. Verčiant kiekvieną puslapį, laikas tarsi išnyksta, atrodo, tarsi būčiau trečioje klasėje, kada šią knygą skaičiau pirmą kartą. Atsimenu, ką tąsyk galvojau, kaip Gerge nenorėjo duoti švilpiančios kriaušės savo sergančiai sesutei. O paskui, sesutei mirus, ir švilpynė nustojo švilpusi, nes šita kriaušė tik tada švilpia, kai ją pučia geras vaikas…

Tėtis pasiuvo sūnui stebuklingus kailinukus, kuriuose gyveno fėja. Tik bėda, kad ji buvo nematoma, o nešiojant juos berniukas visada turėjo gerai elgtis. Duriant paskutinį dygsnį, tėtis mirė, dėl to tie kailinukai buvo vaikui ypatingai brangūs, nes jis tikėjo, kad iš tėčio širdies fėja tiesiai į jo kailinukus nusileido.

Daug jam teko patirti įvairiausių nuotykių, kol suprato, kad stebuklus daro ne pasakų fėjos, o žmonės, kurių širdys sklidinos gėrio.

„Fėjos žmogaus širdy gyvena“, taip tėvelis sakė.


Gera knyga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

————–
Įvertinimas: ***
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie). 

Reklama