Atsiminiau, kad turiu kaip tik dar dvi perskaitytas knygas, kurias kaip tik jau laikas grąžinti į biblioteką… Kas gali atsispirti tokiam gražiam knygos pristatymui:
Jeigu kada jautėtės vieniši svetimųjų pasaulyje, jeigu ilgėjotės žmogaus, kurio niekuomet nebuvote sutikę, žinią nuo savo sielos draugo rasite nuostabioje meilės istorijoje…
O kur dar pirmas puslapis, apie karalaites ir slibinus. O dar jeigu apie tą knygą girdėjai nuoširdžiai gražių rekomendacijų? Tai ir perskaičiau.
Deja, man ji nuoširdžiai nepatiko.
Nuobodi ir tikrai ne mano stiliaus. 60 psl. vyras tiesiog verkšlena, kad niekaip nesutinka savo sielos draugės. Paskui jie susitinka, bet jis vistiek visokiais būdais kaip ir norėtų nuo jos pabėgti. Beveik 300 psl. istorija apie vyrą, kuris niekaip neapsisprendė, ir ko gi jis iš tikro nori… (tiesa, pabaigoje kaip ir nusprendė). Tikrai nieko įspūdingo. Nors…
„Tą veidą pirmąkart pamačiau prieš keletą metų, mudu susitikome pačiu svarbiausiu būdų – atsitiktinai.“
Ledai su karštu šokoladu.
Šachmatai.
Lėktuvai. Lėktuvai. Lėktuvai.
Mokymasis dirbti kompiuteriu.
Sapnai.
Vienintelis amžinas dalykas yra meilė.
Gražu.
Bet vis tiek man ji pasirodė per daug vertinama. Eilinė knyga, ir tiek.
Na, o kad meilė amžina, ta mes jau ir taip žinojome 🙂
——–
Įvertinimas: *
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).
kaskaityti.lt 
Labai pritariu tavo pasisakymui apie šią knygą. Mane irgi “užkniso“ tas vyro verkšlenimas ir nežinojimas, ko nori.
bachas tai baisi baisi tragedija ir į tavo klausimą “kas gali atsispirti“ atsakymas turėtų būti Na… Kiekviena/s 🙂
Chm… galvoju, negi niekas taip ir neužtars tos knygos?