Karl Ove Knausgård – Mano kova / Mirtis šeimoje.

KNAUSGÅRD, Karl Ove (Karlas Uvė Knausgordas) Mano kova. Mirtis šeimoje. Pirma knyga [romanas]. Iš norvegų kalbos vertė Justė Nepaitė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018. 410 p.

Širdžiai gyvenimas – dalykas paprastas: ji plaka tiek, kiek gali. Kol sustoja.

Neslėpsiu, knyga tikrai buvo paskutinė norimų perskaityti knygų sąraše. Proust? Thomas Mann? Pirmasis taip ir nepasidavė, o antrojo filosofinį Biblijos motyvais sukurtą romaną „Juozapas ir jo broliai“ skaičiau visą semestrą, apsiginklavusi visokiomis papildomomis literatūromis ir tvirta dėstytojos ir kursiokių parama. Rezultatas, žinoma, atsipirko, bet kai pagalvoji, reikėjo tikrai nemažai pastangų. Ir šiuo metu tikrai nesijaučiau turinti jėgų dar vienai tokios intelektualios literatūros serijai.

Taigi, tai buvo visiškai klaidingas įsitikinimas. Taip, tai galbūt irgi yra Didžioji literatūra, to negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Bet ją skaityti taip paprasta ir malonu, kad nė nepasakytum, kad skaitai ypatingiausią 2018 metais Lietuvoje išleista knygą.

Karlas Uvė – aštuonmetis berniukas, kurio dienos pilnos atradimų ir kuriais taip knieti pasidalinti su artimiausiais žmonėmis. Pavyzdžiui – tėčiu. Bet tam tėčiui tai tėra tuščios vaiko sapalionės. Karlas Uvė – šešiolikmetis paauglys, kuris nelabai pritampa prie bendraamžių, nori laisvės ir pokyčių. Ir sutikti Naujuosius bet kur, kad tik ne namuose su tėvais ir giminaičiais. Karlas Uvė – trisdešimtmetis, sulaukęs tos dienos, kai kartu su broliu rūpinasi savo tėvo laidotuvėmis. Pasaulis visai kitoks, žmonės kitokie, nei buvo vaikystėje ar paauglystėje. Visada pasitempusi ir jaukiai kvepianti močiutė tampa apatiška senute, o senelių namai – buveine, į kurią gali įžengti tik apsiginklavęs visokių rūšių šveitikliais ir valikliais. Gal būtent dėl to, o visai ne dėl mirusio tėvo taip bėga ašaros, kurių autorius visai nesigėdija.

Ir viskas? Taip, ir viskas. Tiesiog tai labai  puiki, lėta, bet puiki knyga. Tiems, kas nori paskaityti gerai rašančio žmogaus tekstą ir pavydėti, kad jam pavyksta taip paprastai dėlioti žodžius ir taip gerai pasakoti istorijas. Rekomenduoju bent pavartyti. Gal užkabins, kaip ir mane, nuo pat pirmojo sakinio.